Kodėl vakcinacija reikalinga
Vakcinacija yra viena svarbiausių profilaktinės veterinarinės priežiūros dalių. Ji padeda apsaugoti gyvūną nuo pavojingų infekcinių ligų ir sumažina riziką, kad liga plis tarp kitų gyvūnų. Skiepai ypač svarbūs augintiniams, kurie vaikšto lauke, keliauja, lankosi kirpyklose, dresūros užsiėmimuose, parodose ar kontaktuoja su kitais gyvūnais.
Net jeigu gyvūnas gyvena tik namuose, tai ne visada reiškia, kad rizikos nėra. Infekcijos gali būti parnešamos su avalyne, drabužiais, daiktais ar per netiesioginį kontaktą. Todėl vakcinacijos planą geriau vertinti ne tik pagal tai, ar gyvūnas išeina į lauką, bet ir pagal jo amžių, sveikatą, gyvenimo būdą ir kelionių planus.
Kada pradėti skiepyti
Jauniems gyvūnams vakcinacijos grafikas priklauso nuo amžiaus, ankstesnių skiepų, motininio imuniteto, sveikatos būklės ir laikymo sąlygų. Šuniukams ir kačiukams paprastai reikia kelių vakcinų kurso, nes apsauga formuojasi palaipsniui. Vienas skiepas ne visada reiškia, kad jaunas gyvūnas jau visiškai apsaugotas.
Suaugusiems augintiniams imunitetą reikia palaikyti reguliariai. Praleidus terminus, veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti atnaujinti schemą arba pakoreguoti planą. Kelionėms, viešbučiams, parodoms ar dokumentams dažnai reikia galiojančių įrašų, todėl skiepų geriau nepalikti paskutinei minutei.
Pasiutligės skiepas ir dokumentai
Pasiutligės vakcinacija yra ypač svarbi, nes pasiutligė yra sunki ir pavojinga liga. Šis skiepas dažnai reikalingas ir praktiniais klausimais: kelionėms, gyvūno pasui, registracijai ar kitoms situacijoms, kai reikia patvirtinti vakcinacijos statusą.
Jeigu planuojate keliauti su gyvūnu, dokumentais pasirūpinkite iš anksto. Gali reikėti mikroschemos, paso, galiojančio pasiutligės skiepo įrašo, o kai kuriais atvejais - papildomų tyrimų ar laukimo laikotarpio. Geriausia apie tai pasitarti ne kelionės išvakarėse, o gerokai anksčiau.
Kaip pasiruošti vakcinacijai
Į vakcinacijos vizitą atsineškite gyvūno dokumentus ir skiepų knygelę. Prieš skiepijimą veterinarijos gydytojas turi įvertinti bendrą gyvūno būklę. Svarbu pasakyti, jeigu augintinis neseniai sirgo, vartojo vaistus, buvo vangus, kosėjo, viduriavo, vėmė, prastai ėdė ar turėjo alerginių reakcijų.
Gyvūnas turėtų būti kliniškai sveikas. Jeigu tą pačią dieną pastebėjote neįprastą elgesį, temperatūrą, virškinimo sutrikimus ar stiprų vangumą, geriau prieš atvykstant paskambinti ir pasitarti. Kartais vakcinaciją saugiau atidėti, kol gyvūno būklė bus aiški.
Kas gali būti po skiepo
Po vakcinacijos kai kurie gyvūnai būna ramesni, mieguistesni, mažiau aktyvūs arba jautresni injekcijos vietoje. Nedidelis laikinas vangumas dažnai praeina savaime. Vis dėlto po skiepo verta stebėti gyvūną ir tą dieną neplanuoti didelio fizinio krūvio, ilgos kelionės ar kitų stresą keliančių įvykių.
Jeigu atsiranda stiprus tinimas, dusulys, nuolatinis vėmimas, labai didelis silpnumas, išplitęs bėrimas ar kiti nerimą keliantys požymiai, reikia nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Vakcinacija yra profilaktika, bet kaip ir bet kuri medicininė procedūra, ji turi būti atliekama atsakingai ir tinkamu metu.