Kodėl svarbu neatidėlioti
Kai kurie gyvūno negalavimo požymiai prasideda tyliai, bet blogėja greitai. Šeimininkui gali atrodyti, kad gyvūnas tiesiog pavargo, suėdė kažką netinkamo arba „palauksime iki ryto“, tačiau tam tikros būklės per kelias valandas tampa pavojingos. Todėl svarbu žinoti, kada geriau nelaukti ir bent paskambinti veterinarijos gydytojui.
Skubus kreipimasis nereiškia panikos. Tai reiškia, kad situacija turi būti įvertinta laiku. Kartais užtenka telefoninio patarimo ir stebėjimo, o kartais gyvūną reikia parodyti nedelsiant arba nukreipti į įstaigą, kurioje yra visą parą teikiama pagalba ar stacionaras.
Kvėpavimas, trauma ir apsinuodijimas
Jeigu gyvūnas sunkiai kvėpuoja, dūsta, kvėpuoja atvira burna, negali ramiai atsigulti arba gleivinės atrodo melsvos ar labai blyškios, delsti nereikėtų. Kvėpavimo sutrikimai gali būti susiję su širdies, plaučių, alerginėmis, traumų ar kitomis priežastimis, o iš išorės ne visada matyti, kas vyksta iš tikrųjų.
Po automobilio smūgio, kritimo iš aukščio, stipraus susidūrimo ar kovos su kitu gyvūnu verta kreiptis net tada, kai didelių žaizdų nematyti. Vidiniai sužalojimai gali pasireikšti vėliau. Taip pat nelaukite simptomų, jeigu gyvūnas galėjo suėsti nuodų, vaistų, buitinės chemijos, šokolado, netinkamų augalų ar nežinomą daiktą.
Traukuliai, silpnumas ir stiprus skausmas
Traukuliai, sąmonės praradimas, staigus koordinacijos sutrikimas, griuvimas ar labai stiprus silpnumas visada yra rimti signalai. Net jei priepuolis greitai praėjo, gyvūną verta parodyti gydytojui, nes priežastys gali būti labai skirtingos - nuo medžiagų apykaitos problemų iki apsinuodijimo ar neurologinių sutrikimų.
Stiprus skausmas taip pat neturėtų būti paliekamas stebėti ilgai. Jeigu gyvūnas cypia, slepiasi, negali atsistoti, neleidžia prisiliesti, neranda vietos arba staiga tapo agresyvus, tai gali būti ne „blogas charakteris“, o bandymas apsisaugoti nuo skausmo. Tokiais atvejais geriau pasitarti kuo greičiau.
Vėmimas, viduriavimas ir šlapinimosi problemos
Vienkartinis vėmimas ne visada reiškia pavojų, tačiau dažnas vėmimas, kraujas, stiprus viduriavimas, vangumas, atsisakymas gerti ar ėsti gali greitai sukelti dehidrataciją. Ypač atsargiai reikia vertinti šuniukus, kačiukus, senus gyvūnus, mažo svorio augintinius, triušius ir graužikus.
Jeigu katinas ar šuo dažnai bando šlapintis, bet šlapimo beveik nėra, gyvūnas stanginasi, miaukia, laižo lytinius organus ar atrodo labai neramus, reikia kreiptis skubiai. Šlapimo takų užsikimšimas, ypač katinams, gali tapti gyvybei pavojingas per trumpą laiką.
Ką pasakyti skambinant
Skambindami trumpai pasakykite gyvūno rūšį, amžių, svorį, pagrindinius simptomus, kada jie prasidėjo ir ar gyvūnas gavo vaistų. Jeigu įtariamas apsinuodijimas, svarbu paminėti, ką gyvūnas galėjo suėsti ir kiek laiko praėjo. Jeigu buvo trauma, pasakykite, kada ir kaip ji įvyko.
Aiškus skambutis padeda greičiau nuspręsti, ar atvykti į kliniką, ar reikalinga kita pagalbos vieta. Svarbiausia nelaukti, kol gyvūno būklė taps akivaizdžiai sunki. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo daugiau galimybių padėti ramiai ir laiku.