Kada galima trumpai stebėti, o kada laukti pavojinga
Šuo ar katė gali vieną kartą vemti dėl per greito ėdimo, streso ar netinkamo kąsnio. Vis dėlto pasikartojantis vėmimas, vandeningas viduriavimas, kraujas, stiprus vangumas, pilvo skausmas arba atsisakymas gerti jau yra rimtesni ženklai. Tokiu atveju geriau nelaukti kelių dienų.
Ypač greitai blogėja jauni, seni, mažo svorio ar lėtinėmis ligomis sergantys gyvūnai. Jiems skysčių netekimas gali tapti pavojingas daug greičiau nei sveikam suaugusiam šuniui ar katei.
Svarbiausia rizika - dehidratacija
Vemiantis ar viduriuojantis augintinis netenka skysčių ir elektrolitų. Šeimininkas gali pastebėti sausas dantenas, vangumą, įdubusias akis, silpnumą, retesnį šlapinimąsi ar nenorą judėti. Tai požymiai, kad organizmui gali trūkti skysčių.
Bandymas priverstinai girdyti dideliais kiekiais kartais sukelia dar daugiau vėmimo. Geriau duoti mažus vandens kiekius ir pasitarti su veterinarijos gydytoju, ypač jei gyvūnas negali išlaikyti net vandens.
Ką svarbu pasakyti veterinarui
Gydytojui svarbu žinoti, kiek kartų gyvūnas vėmė, kaip atrodo išmatos, ar yra kraujo, ar gyvūnas ėda ir geria, ar buvo naujas pašaras, kaulai, šiukšlės, žaislų dalys, vaistai ar buitinė chemija. Tokia informacija padeda greičiau pasirinkti tyrimus.
Jeigu įtariate, kad augintinis galėjo suėsti nuodingą medžiagą, augalą, vaistus ar svetimkūnį, nelaukite, kol simptomai sustiprės. Geriau iš karto skambinti ir pasakyti, kas galėjo būti suėsta bei kada.
Kodėl nereikėtų duoti žmonėms skirtų vaistų
Žmonėms skirti vaistai nuo skausmo, viduriavimo ar pykinimo gyvūnams gali būti netinkami arba pavojingi. Net jei vaistas atrodo "lengvas", dozė ir veikimas šuniui ar katei gali labai skirtis.
Veterinaras, įvertinęs būklę, gali parinkti saugesnį gydymą: skysčius, vaistus nuo pykinimo, žarnyno apsaugą, dietą ar tyrimus. Savarankiškas gydymas gali uždelsti tikrąją problemą.
Mityba po virškinimo sutrikimo
Kai būklė nėra sunki ir veterinaras leidžia stebėti namuose, dažnai rekomenduojamas trumpas tausojantis maitinimas mažomis porcijomis. Tačiau kiekvienam gyvūnui planas gali skirtis, ypač jei yra lėtinių ligų, alergijų ar jaunas amžius.
Jeigu simptomai kartojasi, praeina ir vėl grįžta, verta ieškoti priežasties, o ne nuolat keisti pašarą ar duoti atsitiktinius papildus. Pasikartojantys virškinimo sutrikimai dažnai reikalauja nuoseklaus ištyrimo.
FAQ
Ar galima palaukti iki ryto?
Jeigu vėmimas kartojasi, yra kraujo, vangumas, skausmas ar gyvūnas negeria, geriau susisiekti su veterinarijos gydytoju nelaukiant.
Ar reikia nešerti gyvūno?
Tai priklauso nuo amžiaus ir būklės. Jaunų, silpnų, sergančių gyvūnų ar graužikų be patarimo ilgai nešerti nereikėtų.
Kada įtarti svetimkūnį?
Jeigu gyvūnas galėjo suėsti žaislą, kaulą, siūlą, kojinę ar kitą daiktą, ypač jei vemia pakartotinai, reikia kreiptis greičiau.